- užpleišinti
- užpleĩšinti žr. 2 užpleišyti: 1. Švn Užpleĩšink, tai nebesmuks [kirvis] nuo koto Svn. 2. Negalėdamas viso vagio įvaryti sienon, patį galą užpleĩšinau Rud. Kad užpleĩšino vinį, nei ištraukti negalima Drs. Aš savo šautuvo vamzdį kad užpleĩšinau, tai kai šoviau – visas sodžius girdėjo Vrn. 3. Kad užpleĩšino pakaušin, tai net apsisukė Kb. 4. tr. suvaryti: Kumelei in pasmakrę kapsulę parako užpleĩšinau Iš. \ pleišinti; įpleišinti; išpleišinti; prapleišinti; pripleišinti; užpleišinti
Dictionary of the Lithuanian Language.